Norėdamas perprasti dabartinę Lietuvos tikrovę, turi skaityti Michailo Voslenskio „Nomenklatūrą“, – sako brolis Arūnas Peškaitis. Ir, matyt, yra teisus: mūsų valdžios laikysenose ir elgsenose – vis ryškesni nomenklatūros bruožai. Valdžios uždarumas, politinių sprendimų neskaidrumas ir anonimiškumas, piliečių renkamų institucijų galių fiktyvumas, Konstitucijos deklaratyvumas tapo Lietuvos valstybės kasdienybe – pripažinta, veik nieko nebetrikdančia.